Turėjome grąžų tvenkinuką, kuris susiformavo buvusio karjero vietoje. Jis buvo pavadintas Vaišvydavos vandens telikiniu, užima daugiau, nei 2 ha ploto. Kauno miesto bendrajame plane, kuris buvo patvirtintas 2003-05-29 Kauno m. tarybos sprendimu, Vaišvydavos vandens telkinys buvo numatytas bendro naudojimo ir rekreacijos klausimams spręsti. Tačiau taip buvo jau seniai. Kažkas pažvelgė į gražias pakrantes, rekreacines zonas ir nutarė ten persikelti atkuriamos žemės sklypus.
Nuo 2009 metų buvo rengiamas Kauno miesto bendrojo plano pakeitimas. Čia aktyvias lobistines pastangas sutelkė ir naujijei žemės sklypų savininkai. Nors Vaišvydavos bendruomenė aktyviai teikė bendrojo plano rengįjams pasiūlymus ir siekė dalyvauti bendrojo plano rengimo bei tvirtinimo procesuose, bendruomenės prašymai buvo ignoruojami ir Kauno miesto tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto bendrojo plano sprendiniuose rekrecinių zonų prie Vaišvydavos vandens telkinio nebeliko. Tai įgalino suinteresuotus žemės sklypų savininkųs šioje teritorijoje planuoti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Statybos prasidėjo, visa pakrantė aptverta ir apstatyta ir šiuo metu bendruomenė šiuo tvenkiniu jau iš esmės nebegali naudotis. Nebeliko nei priėjimo, nei privažiavimo.
Valstybės institucijos: Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros departamentas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija į daugkartinius Vaišvydavos kaimo bendruomenės skundus tik atsirašinėjo ir iš esmės klausimų nesprendė.
O tuo metu žemės sklypų savininkai parengė teritorijos detalųjį planą „Dėl žemės sklypo Dobilios g. 27 formavimo ir pertvarkymo projekto“, kurį 2015 m. rugsėjo 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino įsakymu Nr. A-2740. Į šio detaliojo plano svarstymą nebuvo pakviesti suinteresuoti asmenys ir nebuvo viešai paskelbta apie šios tertorijos planavimą.
Kaip dabar mums tapo aišku, aukščiau minimas detalusis planas neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų. Mums neaišku kodėl šį planą derinančių valstybinių institucijų pareigūnai ir planą rengiantys specialistai, rengdami bei derindami šį projektą, pažeidė įstatymų reikalavimus.
Pagrindinis pažeidimas, kuris ir liečia Vaišvydavos karjero tvenkinį – yra tas, kad teisės aktai prie tokio vandens telkinio nustato 50 m. vandens apsaugos zoną (kurioje neleidžiama statyti), o detaliajame plane nurodyta 10 m. telkinio apsaugos zona. Taip pat neteisingai detaliajame plane nurodyti atskirųjų želdynų plotai.
Mūsų teiginius pagrindžia ir teritorijų planavimo, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio projekto vykdymo teismo eksperto, urbanistikos ir architektūros konsultanto Gintauto Tiškaus atliktas darbas: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-21 įsakymu Nr. A-2740 patvirtinto žemės sklypo Dobilios g.27 formavimo ir pertvarkymo projekto ekspertinis nagrinėjimas (pridedamas).
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-21 įsakymas Nr. A-2740 „Dėl žemės sklypo Dobilios g.27 formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino teisės aktų reikalavimus neatitinkantį detalaus plano projektą, ir todėl jis yra ydingas bei ginčytinas.
Susidarė tokia padėtis, kai valstybės institucijos vadovaujasi žemės sklypų formavimo projektu, kuris Kauno miesto savivaldybės administracijos patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka ir neginčija patvirtinto projekto sprendinių, kurie yra neteisėti. Kadangi tokie sprendiniai pažeidžia visuomenės interesus, juos, mūsų manymu, kaip viešą interesą turėtų ginti Lietuvos prokuratūra. Tačiau ir prokuratūra atsisakė ginti viešą interesą.
Nagrinėjant šiuos Teritorijų planavimo įstatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimus, nurodytus eksperto išvadose, galima remtis, kaip prejudiciniu atveju – panašioje situacijoje priimtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartimi civilinė byla Nr. 3K-3-281-695/2017, dar žinoma, kaip „Vijūnėlės dvaro“ byla.
Šioje byloje ieškinį teismui civiline tvarka teikė Lietuvos generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą. Neteisėti poįstayminiai aktai buvo teismų panaikinti. Žemiau pacituosime kelias ištraukas iš šios nutarties, aktulias ir mūsų teikiamam prašymui. Reikėtų tik pakeisti – vietoje kurotų apsaugos zonų – matyti vandens telkinių pakrančių juostų ir vandenų apsaugos zonas.
„Teisėjų kolegija sprendė, kad, priimdama neteisėtą ginčo įsakymą, Druskininkų savivaldybė pažeidė viešąjį interesą, susijusį su aplinkos apsauga. Ginčo detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kurortų apsaugos zonos – apribojimų, kurie taikytini Vijūnėlės parko teritorijai, į kurį ir patenka ginčo teritorija. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovai, norėdami įgyvendinti savo interesus, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatytų draudimų. Piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos“——
„Nustačius detaliojo planavimo sprendinių, pakeitusių ginčo teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei reglamentavimą detaliojo planavimo procese, pažeidimus, neatsižvelgus į žemės sklypui nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kurorto apsaugos zona, įteisinus ginčo teritorijoje draudžiamo pobūdžio plėtrą –gyvenamųjų namų statybą, Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų Turistų g. ir (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ naikintinas kaip prieštaraujantis minėtiems aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžiantis imperatyviąsias įstatymo nuostatas.“——-
„Prokuroras, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovų reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).“—-
„Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose; 4 dalyje nustatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jei planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; 26 straipsnio 3 dalyje – kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.“—-
Taigi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti įstatymams. Iš eksperto išvadų ir gyventojų nusiskundimų turime tą atvejį, kai teisės aktų nesilaikymas pažeidė viusomeninės interesą, ir keli privatūs sklypai iš užtvėrė priėjimą viso kaimo gyventojams prie 2 ha dydžio vandes telkinio, apribojo galimybe visuomenei juo naudotis, paversdama vandens telkinį kelių žmonių privačia nuosavybe.
Su teismo eksperto G. Tiškaus ekspertize galite susipažinti čia:
Šiuo metu statybos šiuo detaliuoju planu suprojektuotose sklypuose jau vyksta. Čia jums ne Vijūnėlės dvaras, sako prokurorai. Čia Kaunas, o Kaune viskas teisėta.
Vaišvydavos kaimo bendruomenės pirmininkas
Olegas Sitnikovas