LIETUVOS VARTAI Į JŪRĄ AR BŪSIMA LIETUVOS BĖDA?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-12-11 nutarimu Nr. 1278 (toliau Nutarimas) patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą (toliau vadinamas Bendruoju planu). Bendrojo plano organizatorius ir užsakovas – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, Bendrojo plano rengėjai: UAB „Sweco Lietuva“ , UAB „Urbanistika“, UAB „Kelprojektas“. LRV nutarimas paskelbtas TAR, 2019-12-18, Nr. 20444, įsigaliojo nuo 2019-12-19,
Bendrajame plane numatomos strateginės uosto vystymo kryptys ir erdvinė raidos koncepcija parengtos 25 metams, o konkretizuoti sprendiniai – 15 metų;
Bendrojo plano aiškinamajame rašte konstatuojama, kad, patvirtinus bendrąjį planą, nauja plėtra bus galima įsisavinant rezervines teritorijas, priskirtas uostui Vyriausybės nutarimu, taip pat formuojant naujas sausumos teritorijas. Didžiausia teritorijų plėtra (sausumos formavimas) numatoma uosto pietinėje dalyje – dabartinėje Kuršių marių akvatorijoje už Kiaulės nugaros salos ir šiaurinėje dalyje, Baltijos jūros akvatorijoje;
Bendrajame plane nurodoma, kad dalis susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektų bus įrengti už planuojamos teritorijos ribų, bet šių objektų plėtrai reikalingi teritorijos naudojimo reglamentai Bendrajame plane nenustatomi. Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektai už planuojamos teritorijos ribų turės būti suplanuoti kitais teritorijų planavimo dokumentais – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planais (specialiaisiais planais);
Bet Bendrajame plane konkrečiai nurodoma, kad :
– pagal patvirtinus Bendrojo plano sprendinius uostas turės galimybę išvystyti pietinę uosto dalį (panaudoti rezervinę teritoriją ir suformuoti naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu), pasiekti jau šiuo metu aktualų 17 m gylį laivybos kanale, o atsiradus dar didesniam teritorijų poreikiui – plėstis į šiaurę t.y. bendrojo plano suplanuotoje teritorijoje statyti išorinį giliavandenį uostą, (nors kaip nurodo planavimo organizatorius – Susisiekimo ministerija – tokiam uostui vieta Bendrajame plane neparinkta).
– kad bus užtikrinta galimybė vystyti ir visuomeninius projektus – pietinėje uosto dalyje išvysčius teritoriją prie Smeltės pusiasalio būtų įrengti pietiniai uosto vartai su rekreacinės paskirties marina; miesto centre šalia Danės upės atsirastų galimybė įrengti naują kruizinių laivų terminalą ir kt.
Susisiekimo ministerija teikdama Vyriausybei tvirtinti Bendrąjį planą aiškina, kad, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu, teikia Bendrąjį planą Vyriausybei tvirtinti neatsižvelgusi į Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pastabas. Šių institucijų nederinimo motyvai buvo įvertinti ir pateikiami pridedamame Bendrojo plano pakartotinio derinimo apibendrinime. Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, jog planavimo organizatorius, pateikdamas motyvuotą paaiškinimą, turi teisę teikti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą Vyriausybei tvirtinti ir be atitinkamos institucijos suderinimo. Vyriausybė, įvertinusi planavimo organizatoriaus pateiktus motyvus, turi teisę patvirtinti su atitinkama institucija nesuderintą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą;
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Bendrojo plano į Vyriausybę ir kitas institucijas kreipėsi ir teikė pastabas (be kita ko, siūlė netvirtinti Bendrojo plano) Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Lietuvos architektų rūmai, Klaipėdos miesto bendruomenės ir asociacijos, tame tarpe asociacija „Klaipėdos žalieji“.
Bendrojo plano organizatoriaus ir rengėjų vienas iš deklaruojamų tikslų buvo Bendrojo plano rengimo metu išnagrinėti ir Strateginio Poveikio Aplinkai Vertinimo (toliau SPAV) procedūrų metu, atlikus vertinimą ekonominiu, aplinkos apsaugos ir socialiniu aspektais, išrinkti optimalią Uosto plėtros alternatyvą, geriausiai derinančią Uosto, Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto, interesus, kad būtų užtikrinta tvari uosto ir miesto raida, miesto viešųjų erdvių ir užstatymo vizualiniai ir funkciniai ryšiai su Kuršių mariomis, kultūros paveldo, gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsauga ir racionalus jų naudojimas. Deja, Bendrojo plano sprendiniai neužtikrina ir nesuderina gamtos ir gyventojų interesų, Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto interesų ir užprogramuoja jų naikinimą dėl verslo plėtros.
Pareiškėjų nuomone, ir pačių Bendrojo plano rengėjų atlikta ir pateikta SPAV ataskaita nagrinėja galimus poveikio aplinkai aspektus tik trumpalaikiu, molo, kitų infrastruktūros objektų statybos metu ir neįvertina, neatspindi ilgalaikio uosto ir su tuo susijusios infrastruktūros plėtojimo poveikio Klaipėdos miesto gyventojams ir galimos neatitaisomos žalos gamtai ir visiems šio regiono bei visos Lietuvos, Baltijos pajūrio gyvenojams. Mūsų nuomone, Bendrojo plano SPAV ataskaitoje pateiktos išvados yra šališkos, nukreiptos pateisinti bendrojo plano sprendinius, nurodant, kad neigiamo poveikio bus išvengiama ateityje įdiegus papildomas apsaugos priemones, kurios ateityje bus numatytos kituose šios vietovės teritorijų planavimo dokumentuose.
Tačiau, net ir šališkoje Bendrojo plano SPAV ataskaitoje pateikta vienareikšmė išvada: visų jūrų uosto plėtros alternatyvų atvejais pasekmės būtų tiesioginės (daugiau ar mažiau uosto molų blokuojama nuosėdų pernaša išilgai jūros kranto, dėl planuojamų sprendinių gali būti įtakojami krantai, sumažėję žuvų nerštaviečių plotai, žuvų migracijos sąlygų pokyčiai), ilgalaikės, neigiamos (tikėtina krantų erozijos rizika, pasekmės žuvų ir kt. gyvūnų gyvensenos bei migracijos aplinkai) ir reikšmingos (prarandama dalis rekreacinių teritorijų (paplūdimio zonos), reikalauja papildomų krantotvarkos priemonių), t. y. Melnragės, Girulių, Kuršių nerijos, Kuršių marių gamtinei aplinkai, florai, faunai ir kraštovaizdžiui. Didžiausios neigiamos pasekmės krantams būtų įgyvendinus Bendrojo plano sprendinius jūrų uosto akvatorijoje ir labiausiai sietinos su 2-os ir 4-os alternatyvų sprendiniais. Tokios išvados nurodytos ir LR aplinkos ministerijos 2018-05-18 rašte Nr. (14-1)-DS-2696. (pridedamas).
Jau patvirtinto Bendrojo plano sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage, numato tokią svarbiausią teritorijos vystymo kryptį, pagal kurią visame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste per metus bus vykdoma milžiniška 163 milijonų tonų krova: nafta, anglis, geležis, cementas, trąšos, chemijos pramonės produktai – dauguma krovinių tranzitiniai ir daugelis rimtai pavojingi aplinkai bei klaipėdiečių sveikatai. Priminsime, kad rekordiniais jūrų uostui 2018 metais uoste buvo perkrauta virš 46 mln. tonų krovinių, iš kurių apie 30 % (apie 15 mln. tonų) sudarė vien trąšos. Trąšų netekimo uosto krovos operacijų metu legali norma (krovinio netekimas) yra apie 0,05% – vadinasi, apie 7000 tonų trąšų per metus patenka į aplinką – kitaip sakant, Klaipėdos miestą. Geležies rūdos krovinio patekimas į miesto aplinką, naftos produktų smarvė mieste, visa tai vyksta dabar ir neįmanoma ir nesistengiama įdiegti rekuperacinių oro valymo sistemų – visuomenė pavargo nuo esamų ir nesprendžiamų uosto problemų. Visa uosto krova (nafta, anglis, geležis, cementas, trąšos ir kt.) yra vykdoma miesto ribose, didelė dalis istorinio centro dalyje, betarpiškoje gyvenamųjų rajonų kaimynystėje, pačioje nedėkingiausioje miestui ir jo gyventojams vyraujančių vėjų pusėje – prie Kuršių marių, iš vakarų. Pagal tokią Bendrojos plano koncepciją bus suformuota net apie 15 km ilgio uosto juosta nuo Melnragės pliažo šiaurėje iki Kairių pietuose, visiškai atskirianti Klaipėdos miestą nuo Kuršių marių. Triukšmo, kvapų, geležinkelio bei sunkaus transporto eismo Klaipėdos mieste su tokia kiekybine uosto krovos ir teritorine plėtra bus taip pat atitinkamai kartų daugiau. Vien tik sunkiojo transporto (su maksimalia uosto plėtra) planuojama 12 800 vienetų vilkikų, per parą pravažiuojančių miesto gatvėmis į uosto teritoriją. Kaip žinome, visi vilkikai dirba su dyzeliniais varikliais, kurie išmeta į aplinką kietąsias daleles, pavojingas žmogaus sveikatai. Nors paskaičiuoti oro taršos rodiklius galima, SPVA ataskaitoje nėra nurodyta, kokia bus oro tarša prie tokios transporto koncentracijos sąlyginai mažame plote, ar neviršys leistinos koncentracijos, kaip kad šiomis dienomis Italijoje, Romos mieste. Be to, dar 58 pilni geležinkelio sąstatai per parą – turės važiuoti per miestą, išsikrauti ar/ir pasikrauti ir vėl išvažiuoti – per gyvenamus rajonus, kuriuose dar gyvena žmonės.
Į panašaus pobūdžio pastabas LR Susisiekimo ministerija atsakė 2019-12-09 raštu (registracijos Nr.13714 LRV kanceliarijoje) (pridedamas) :
„Susisiekimo ministerija, siekdama aiškumo, pažymi, kad Vyriausybės nutarimu tvirtintiname Uosto BP nėra vertinami sprendiniai, susiję su išorinio giliavandenio uosto vietos parinkimu. Uosto BP nėra nuostatų, kurios būtų grindžiamos Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija.
Buvo nuspręsta, kad išorinio giliavandenio uosto kaip strateginio Lietuvai objekto vieta bus išanalizuota ir įvertinta kito (šiuo metu rengiamo) teritorijų planavimo dokumento – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pakeitimo apimtyje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų) koncepciją, kuri dar yra svarstymo etape ir bus priimama Seimo nutarimu.
Atitinkamai pastabos ir pasiūlymai turėtų būti teikiami konkrečiam teisės aktui pagal jo tikslą, apimtį ir jame dėstomas nuostatas.
Pažymėtina, kad Uosto BP yra apibrėžti saugikliai (sąlygos, apribojimai), numatantys, kad: Uosto BP sprendinių etapų įgyvendinimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, bus rengiami statinių statybos projektai“;
Iš šio atsakymo sužinome, kad jau rengiami aukštesnio lygmens Lietuvos Respublikos bendrojo plano pakeitimai, kuriuose numatoma svarstyti ir Klaipėdos giliavandenio uosto parinkimo vietą.
Išorinis giliavandenis uostas ir yra pati imliausia ir jautriausia Klaipėdos jūrų uosto komplekso sudėtinė dalis. Tik parinkus tikslią giliavandenio uosto vietą, atlikus strateginio poveikio vertinimo procedūras yra galimas uosto bendrojo plano sprendinių plėtojimas. Jei šiuo metu Bendrojo plano sprendiniai apibrėžia galimo giliavandenio uosto vietos akvatoriją, tai turėtų būti vertinama kaip vietos parinkimas, tada būtų reikalingas ir tokio objekto SPAV procedūros, kurių dabar Bendrajame plane nėra.
Teritorijų planavimo įstatymo 3, 4 str. nustato teritorijų planavimo eiliškumą sekančiai:
“3. Teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
4. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.”
Taigi, logika ir bendrieji teritorijų planavimo principai nurodo, kad pirma turėtų būti patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pakeitimas su nustatyta strategine Klaipėdos giliavandenio uosto vieta ir tik po to Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas.
Bendrojo plano be atliktų giliavandenio uosto parinkimo SPAV procedūrų tvirtinimas prieštarauja teritorijų planavimo įstatymui ir yra neteisėtas.
Pačiame Bendrajame plane jo autoriai nurodo:
Vadovaujantis galiojančia Lietuvos Respublikos bendrojo plano redakcija (dalimi „Jūrinės teritorijos“) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai šiaurinėje dalyje (Baltijos jūros akvatorijoje) reikalingi statinių statybos projektai gali būti pradėti rengti tik atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą dviems išorinio uosto alternatyvoms – ties Melnrage ir Šventosios-Būtingės zonoje.
Ar tikrai LR Susisiekimo ministerija, nurodydama, kad Bendrojo plano sprendiniai neįtakos uosto objektų parinkimo vietos ir kad jie atitinka visuomenės interesus, neklaidina visuomenės ir Vyriausybės?
Objektyviam keliamo klausimo nagrinėjimui reikėtų atlikti nepriklausomų aukštos kvalifikacijos specialistų Bendrojo plano sprendinių ekspertizę.
Parenkant giliavandenio uosto vietą reikia atlikti tokio projekto visapusišką poveikio aplinkai vertinimą, pasitelkiant tarptautinio lygio ekspertus.
Dėl klausimų ir specialistų parinkimo tokiai ekspertizei atlikti būtų galima apsispręsti gavus suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Mūsų nuomone, Specialistų komanda gali ne tik atlikti Bendrojo plano sprendinių ekspertizę, bet ir padėti uosto bendrojo plano organizatoriams bei rengėjams surasti kokybiškus ir tvarius ilgalaikei vystymo perspektyvai būtinus sprendinius, maksimaliai užtikrinančius, kad Klaipėdos miesto teritorijoje, gyvenamųjų namų kvartalų kaimynystėje, nebūtų vykdomi jokie uosto krovos darbai; kad būtų atsisakyta uosto bendruoju planu numatomo išorinio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, kad būtų sudaryta ir patvirtinta konversijos strategija, visą Klaipėdos miesto ribose „įkalintą“ uosto krovos darbų teritoriją transformuojant į kitą, nekenksmingą gyvenamajai aplinkai ir žmonių gyvenimui veiklą; kad pagal ilgalaikę strategiją Uosto krovos darbai uosto kompanijoms palankiomis sąlygomis būtų nuosekliai iškeliami už Klaipėdos miesto ribų ten, kur miesto raida nekels nuolatinių apribojimų uosto ir susijusios pramonės plėtrai, kaip kad yra visose civilizuotose šalyse; kad apsaugotų LR pajūrį nuo ekologinės katastrofos – jau suplanuotos ir SPAV ataskaitos išvadomis bei uosto bendrojo plano sprendiniuose tvirtinamos visos Lietuvos Baltijos pajūrio krantų erozijos.
Šiuo metu patvirtintais Bendrojo plano sprendiniais yra atveriamas kelias verslo ir ekonomikos vystymui gamtos niokojimo ir žmonių gerbūvio žlugdymo sąskaita.
Visuomenė negali būti tam abejinga. Priminsime, kad Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija). Valstybės žinios, 2001-08-24, Nr. 73-2572, Įsigaliojo nuo 2002-04-28.
Labai norėtume vadovautis Orhuso šioje konvencijoje išdėstytais principais:
„prisimindamos Stokholmo deklaracijos dėl žmogų supančios aplinkos 1 principą;
be to, prisimindamos Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 10 principą;
taip pat prisimindamos 1982 m. spalio 28 d. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 37/7 dėl Pasaulinės gamtos chartijos bei 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją Nr. 45/94 dėl būtinumo užtikrinti sveiką aplinką siekiant žmonių gerovės;
prisimindamos Europos chartiją dėl aplinkos ir sveikatos apsaugos, priimtą Pasaulio sveikatos organizacijos pirmojoje Europos šalių konferencijoje „Aplinka ir sveikata“ 1989 m. gruodžio 8 d. Frankfurte prie Maino, Vokietijoje;
patvirtindamos būtinybę saugoti, tausoti aplinką, gerinti jos būklę ir užtikrinti subalansuotą bei aplinkai palankią plėtrą;
pripažindamos, kad tinkama aplinkos apsauga būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi;
taip pat pripažindamos, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo ir individualiai, ir kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės“.
Mes teigiame, kad Bendrojo plano sprendiniai pažeidžia klaipėdiečių teisę gyventi tinkamoje sveikatai ir gerovei aplinkoje, prieštarauja tarptautinėms aplinkosaugos normoms, Vyriausybės nutarimas priimtas neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, nelaukiant jo pakeitimo, ir todėl turėtų būti pripažintas neteisėtu.
Orhuso konvencija, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, pripažįsta, „kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo ir individualiai, ir kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės;“ Orhuso konvencijos 9 straipsnis numato galimybę visuomeninėms organizacijoms tiesiai kreiptis į teismą ginant viešą interesą.
Tačiau ar yra teisinis mechanizmas, leidžiantis visuomeninėms organizacijoms kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas Lietuvos Vyriausybės nutarimas, prieštaraujantis teisės aktams, ginant viešą interesą???