PALANGA, Vanagupė. Gražus nuosavų namų kvartaliukas. Tačiau ir čia kyla Palangos savivaldybės programuojamos bėdos.
Nekilnojamojo turto savininkai Vanagupėje, Plaušės gyvenamajame kvartale įsigiję žemės sklypus ir pasistatę gyvenamuosius namus pagal 1994 m. rugsėjo 23 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr.44 patvirtintą detalų planą, turėjo teisėtus lūkesčius į mažo užstatymo intensyvumo teritoriją, tikėjosi, kad visame kvartale bus išlaikyta ta pati vienbučių gyvenamųjų namų užstatymo struktūra, kad esama inžinerinė, socialinė, susisiekimo infrastruktūra atitiks planuojančių apsigyventi šeimų ir gyventojų poreikius bei nebus ateityje drastiškai iškreipiama.
Štai 0,1986 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos kitos paskirties žemės sklype adresu M. Daujoto g. 10, Palangoje, buvo vykdoma gyvenamojo pastato statyba. Vėliau kaimynai pastebėjo, kad statybos objekto apimtys padidėjo, buvo iškirsti sklype prie naujo statinio augę brandūs medžiai, o internete pasirodė skelbimas, kviečiantis šiuo adresu pirkti kotedžus (https://www.remax.lt/namai-pardavimui/m–daujoto-g-palangos-m/580265)[1]. Pagal minėto skelbimo iliustracines nuotraukas – būsimo išvystymo projekto vizualizaciją, nurodoma, kad minėtame sklype 2018 m. ketinama pastatyti ne 1-2 butų namą, o mažiausiai 3 atskirus namus, kurių du yra po 2 butus, o trečiasis namas turi 5 butus. Neseniai ieškovų gautose statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos kopijose matyti, kad atsakovė, Palangos miesto savivaldybė, šiame sklype 5-ajam atsakovui leido pastatyti 9 butus (7 „namus“, kurių du yra dvibučiai, o likę – „vienbučiai“): 5 butus tariamai 5 pastatuose (turinčiuose tą patį stogą ir pamatus) bei po dar du butus atskiruose 2 pastatuose. Kiekvienas butas turėtų turėti po 66 kv.m. ploto:
Jeigu Palangos miesto savivaldybė būtų įstatymų nustatyta tvarka keitųsi savo bendrojo plano ir detalaus plano sprendinius, bei siekusi leisti M. Daujoto g. esančiuose žemės sklypuose statyti daugiabučius namus, Plaušės gyvenamojo kvartalo gyventojai būtų turėję galimybę dalyvauti viešuose svarstymuose ir tokiu būdu atstovauti savo interesus. Šiuo atveju, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tokia teisė iš vietos gyventojų buvo atimta ir taip pažeisti jų interesai dalyvauti savo gyvenamosios teritorijos planavimo procese.
Tam tikroje mažoje teritorijoje ženkliai didinant gyventojų skaičių didėja neigiamas žmogaus poveikis aplinkai, teritorijoje naikinami medžiai ir kiti želdiniai, didėja šiukšlių ir atliekų kiekiai, didėja suvartojamo ir kanalizuojamo vandens kiekiai, padidėjęs transporto priemonių skaičius tiesiogiai mažina žaliuosius žemės plotus, kurių dalis skiriama automobilių parkavimui, išmetamos dujos iš namų šildymo sistemų ir autombilių teršia atmosferą, šlaitiniais stogais dengtas daugiabutis keičia kraštovaizdį. Visi šie konkretaus objekto dydžių ir vaizdų pakeitimų klausimai neabejotinai liečia ir dalį Orhuso konvencijoje numatytų aplinkos elementų: oro, atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos su aplinka klausimus. Galime kontstatuoti faktą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimus tokioms statyboms, atstovauja ne vietos gyventojų interesams, o nekilnojamojo turto vystytojams, kurie siekia mūsų sąskaita ir išnaudodami mums skirtą inžinerinę infrastruktūrą, užstatyti kuo tankiau kurortines zonas ir po to pelningai parduoti nekilnojamąjį turtą.