„Ko gero, labiausiai visus piktina faktas, kad Palangos dušinių statybos yra teisėtos, nors visi akivaizdžiai supranta, kad jos yra neteisingos. Teisėta ir teisinga – dvi skirtingos suvokimo kategorijos“, – socialinio tinklo Facebook savo paskyroje šiandien parašė Palangos miesto Tarybos narys konservatorius Mindaugas Skritulskas.
Anot politiko, tokį rezultatą sąlygojo daug priežasčių.
„Pirmiausia, tai buvo užprogramuota, kuomet prieš 30 metų buvo nuspręsta parduoti 9 tokius pliažo infrastruktūros objektus: priekopės dušines ir tualetus. Toks trumparegiškas žingsnis tuo metu buvo naiviai pagrindžiamas jaunos valstybės pinigų stygiumi. Vėliau statytojams kelią tiesė grubios įstatymų spragos, padarytos dėl aplaidumo, o gal net tyčia. Klausimų daug: kodėl teisės aktai neleido šioje vietoje naujos statybos, bet leido pastatų rekonstrukciją, pavyzdžiui, paliekant tik seno pastato fragmentą, realiai ant jo statant naują pastatą su maksimaliai leistinais dydžio reglamentais, kurie galimi bet kurioje kitoje Palangos vietoje? Kodėl buvo leidžiama pastato pliažo aptarnavimo paskirtis, kuri teisės aktuose nėra apibrėžta, o interpretuotina pagal fantazijos lakumą?“, – klausia miesto Tarybos narys.
M.Skritulskas primena, jog teisės aktai numato, kad pastato naudojimą pagal paskirtį turi kontroliuoti Savivaldybė, tačiau, anot jo, „kontrolės mechanizmas taip pat, lyg tyčia, nėra įstatymuose numatytas, tad yra praktiškai neįmanomas“.
„Įsivaizduokite, Savivaldybės darbuotojas turi tikrinti, ar pastatas nėra skirtas gyventi, taigi turi tikrinti, ar šiame pastate nenakvojama. Kaip? Su žiūronais? Nes į privačią valdą patekti galima tik suderinus su savininku. Net jei ir būtų nustatyta, kad šiame pastate gyvenama, ar pakaktų teisinių argumentų įtikinti teismą pastatą nugriauti? Greičiausiai – ne“, – svarsto konservatorius.
„O kokia gi visgi galėtų būti išeitis, kad visuomenė nesijaustų mulkinama, kad būtų atstatyta teisybė? Sprendimų lengvų ir paprastų nėra. Galima būtų įstatymu numatyti, kad šioje vietoje pastatai., pavyzdžiui, yra nacionalizuojami ir paimami visuomenės poreikiui atlyginant savininkui. Atlyginama iš mokesčių mokėtojų lėšų, tačiau kokiems visuomenės poreikiams būtų naudojama? Pakeisti įstatymą taip, kad ne Savivaldybės pareiga būtų įrodyti, kaip naudojamas pastatas, bet pastato savininko (panašiai kaip įgyvendinant ES projektus). Tuomet galbūt priverstų pastato savininką atverti pastato duris visuomenei, pavyzdžiui, įrestoraną ar gydomųjų paslaugų kompleksą. Gal. Tačiau svarbiausias klausimas taip ir lieka netsakytas, ar tuomet pavyktų patirti teisingumo jausmą?“, – klausia nuomonės autorius.
Anot jo, gerai, kad visuomenė nepamiršta tai, dėmesys atkeipiamas piketais, įvairiais straipsniais, tai leidžia tikėtis, kad bus didelis postūmis griežtinti teisės aktus bei neleisti tokiems objektams atsirasti ateityje.
„O garsiųjų Palangos dušinių paskirtis visgi yra. Ir ji yra unikali, neapibrėžta jokiuose teisinėse normose – tai badantis akis paminklas neteisybei ir valstybės apsileidimui“, – savo nuomonę išsako ilgametis miesto Tarybos narys M.Skritulskas.
Priminsime, jog vakar vakare prie vadinamųjų dušinių pastato Meilės alėjoje buvo surengta teatralizuota akcija „Už skaidrų pajūrį – meilė jūrai, ne korupcijai“.
Iš vakarinepalanga.lt (https://vakarinepalanga.lt)