Kai kurių Seimo narių siūlymą miestuose įteisinti pastatų iki 80 kv. m ploto statybas be leidimų sulaukė įvairių reakcijų.

Daugelis nuogąstavo, jog šie pokyčiai visų pirma būtų naudingi nesąžiningiems vystytojams, kurie rastų būdų 80 kv. m ploto pastatą paversti keliskart didesniu, ypač patraukliausiose miestų teritorijose.

Laisvei ribų nėra

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis tokius Seimo narių siūlymus vadino Trojos arkliu. Iki šiol, jo žodžiais, niekaip neišsprendžiamos problemos priemiesčių zonose, kuomet vienbučiui namui skirtame sklype išdygsta blokuotų namų eilė.

„Jei teritorijoje nėra parengtas detalusis planas, naudojamasi bendrojo plano sprendiniais – 10 arų sklype galima pastatyti 400 kv. m, vadinasi, 5 namus po 80 kv. m ploto. Nebereikalaujant statybų leidimų, niekas nei matytų, nei žinotų apie tokius projektus, mat jų nei viešintų, nei juos kontroliuotų.

Tie, kurie tokius dalykus siūlo, tegul įsivaizduoja, jog jų kaimynas staiga nugriauna savo namą ir pastato penkis, tik niekas apie šiuos planus nežino ir negali išsakyti savo nuomonės. Tokie siūlymai – chaoso skatinimas, pigus noras įsiteikti. Mes jau turime didelę problemą sukontroliuoti statybas net ir su statybų leidimais“, – apgailestavo vyriausiasis miesto architektas.

Sostinės mero dėmesio nesyk sulaukė vystytojai, kurie bandė pasinaudoti įstatymų sukurtomis spragomis ir neviešinti projektų, tiesiog be triukšmo gauti statybų leidimą, pavyzdžiui, penkiems mažo ploto namams. Savivaldybė, anot M. Pakalnio, tokius statytojus versdavo projektus vešinti, o šie atsisakydavo motyvuodami, kad teisės aktai to neįpareigoja.

„Turėjome daug ginčų. Mano manymu, turime pakankamai problemų su priemiesčių plėtra, o norima jų dar daugiau, – replikavo pašnekovas. – Juk galiu sakyti, kad statysiu 80 kv. m ploto namą, pastatysiu 100, kas žiūrės, kas tikrins projektą, jog būsimasis namas derėtų prie kaimyninių namų. Išduodami statybų leidimą vertiname, kad namas derėtų su aplinka.“

M. Pakalnis juokavo, jog Venesueloje, egzistuoja taisyklė – jei per naktį pastatai pastatą, jo nebegali kvestionuoti. „Galima ir tokius dalykus leisti“, – reziumavo vyriausiasis miesto architektas.

Gali padaugėti nelegalių statybų

„Dažnas teisės aktų keitimas sukelia labai daug sumaišties statybų rinkoje, taip pat išbalansuoja verslo bendruomenę ir nekuria patrauklios rinkos investicijoms. Tai būtina įvertinti, vykdant bet kokius teisės aktų keitimus.

Supaprastinus statybos leidimų išdavimo tvarką nesudėtingiems statiniams, tikrai būtų palengvintas gyvenimas statytojams. Tačiau žinant vis dar itin didelį nelegalių statybų skaičių Lietuvoje, reikia gerai įvertinti, ar toks pokytis netaps katalizatoriumi neteisėtų statybų aktyvumui didėti, nes valdyti situaciją gali būti gerokai sudėtingiau“, – portalui lrytas.lt komentavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai atkreipė dėmesį, jog pagrindinį dėmesį skiria ypatingųjų statinių ir rizikingiausių statybos procesų dalyvių priežiūrai.

Kadangi nesudėtingieji statiniai nekelia didelės grėsmės visuomenei, gyventojams ir aplinkai, Statybos inspekcija jiems neskiria išskirtinio dėmesio, išskyrus tuos atvejus, kai tokie statiniai statomi valstybinėje žemėje, miške, rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, arba jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas.

Šiuo metu statybų leidimą mieste reikia turėti statant tik antros grupės nesudėtingąjį statinį, kaime leidimo nereikia gauti nei pirmos, nei antros grupės nesudėtingiesiems statiniams, išskyrus tam tikras saugomas teritorijas ir kultūros paveldo objektus.

Iš lrytas.lt (https://www.lrytas.lt)