Palangos miesto savivaldybė pajūrio juostoje prie privačios 40 kv.m. avarinės būklės dušinės suformavo 12 arų žemės sklypą ir išdavė statybos leidimą  rekonstruoti dušinę  į 699 kv.m. dviejų aukštų pastatą. Statinio tūris po „rekonstrukcijos“ padidėjo 400 kartų.   Žemiau cituojame ištrauką – dalį  STT išvados apie korupcijos rizikas.

Dar vienas iliustruojantis pavyzdys yra rekonstrukcijos ar naujos statybos atvejis Palangoje, Meilės al. 26   2014-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą sklype rekonstruoti statinį – dušines. 1999-11-02 Nekilnojamo turto registro duomenimis, rekonstruojamo pastato (dušinių) būklė buvo fiziškai pažeista (nebuvo nei sienų, nei stogo). Remiantis viešojoje erdvėje esančiais duomenimis, šiame žemės sklype 2007 m., prieš savavališkas statybas, nebuvo likę jokių pirminio statinio elementų, o naujos statybos plotas padidėjo 5 kartus. 2012-02-15 Palangos miesto apylinkės teismo (toliau – Teismas) sprendime24 teigiama: ,,2007-04-26 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistė <…> surašė savavališkos statybos aktą Nr. 5, kuriame nustatė, jog statytojas <… > stato rekreacinį pastatą su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis Meilės al., Palangoje, atlikti šie statybos darbai: iškasta tranšėja, kurioje paklotas buitinių nuotekų vamzdynas <…> savavališka statyba buvo tęsiama ir po šio akto surašymo nuo 2007 spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., tuo laikotarpiu pastatytas 2 aukštų statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis <…> ,,2007-08-06 antstolės <…> faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog žemės sklypo Meilės al. 26, Palangoje, paviršius vientisas, apaugęs žole, mechanizmų ir prietaisų statybos darbams vykdyti sklype nėra, aplinkybės užfiksuotos nuotraukose prie protokolo“. Teismas taip pat pažymėjo, jog statybą leidžiantis dokumentas tokiam statiniui galėjo būti išduotas tik tuo atveju, jeigu yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, nes atsakovas statė kitokį statinį, nei nurodytas Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose. Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai suponuoja išvadą, kad savavališkos statybos Meilės al. 26, Palangoje, buvo ne rekonstrukcijos, o naujos statybos rezultatas. Pažymėtina, kad skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tai, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės (bet ne naujo statinio) sukūrimą. Tai reiškia, kad pagal statybos darbų vykdymo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu, vykdant statybos darbus, yra išardomas visas anksčiau buvęs statinys ir iš naujo pastatomos statinio konstrukcijos ir elementai, tai tokių darbų atlikimas teisiškai kvalifikuojamas kaip nauja statyba, o ne rekonstravimas25.

gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą.“ Nuo 2010-10-01 Statinio statybos rūšies reglamentas keitėsi ir šios nuostatos neliko.

25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. e3K-3-201-695/2018.

24 Civilinė byla Nr. 2-3-890/2012.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-05­28 rašte Nr. (12.14.Kl)2Kl-1038, adresuotame statytojui, nurodyta, kad <…> ,,statytojui pakeitus statybos rūšį, teikiame šiuos paveldosaugos reikalavimus aukščiau minimo projekto parengimui: Projektuojamas objektas yra registruotų kultūros vertybių: Palangos m. istorinės dalies LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui fizinės apsaugos zonoje, bei Palangos dvaro, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, bei saugoti viešajai pagarbai vizualinės apsaugos zonoje. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2013-08-13 raštu Nr. (12.14.Kl)2Kl-1821 ,,Dėl specialiųjų paveldosauginių reikalavimų Meilės al. 26, Palanga“ nustatytus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis Meilės al. 26, Palangoje, naujos statybos projektui parengti, laikyti negaliojančiais.“

Nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-05-28 rašte Nr. (12.14.Kl)2Kl-1038 nurodyti duomenys dėl reikalavimų statytojui naujai statybai suponuoja išvadą, kad statytojas sklype rengėsi vykdyti naujo statinio statybą, tačiau sužinojęs, jog šis patenka į kultūros vertybių vietovę ir pajūrio juostą bei šiose teritorijose apribota naujų statinių statyba, statybos rūšį – naują statybą pakeitė į rekonstrukciją.

Kaip šiuo metu atrodo rekonstruotos dušinės matyti žemiau pateikiamose nuotraukose.

Meilės alėja 26, Palanga

Apibendrinant informaciją, galima daryti išvadą, kad analizuojant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančio įstatymo, poįstatyminių teisės aktų nuostatas bei susiklosčiusią praktiką nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų atlikimo tvarkos, jų kokybės, kontrolės užtikrinimo, recenzavimo, ataskaitų teikimo (išskyrus archeologinius tyrimus), jų apskundimo ar ginčijimo tvarkos mechanizmo ir viešinimo reglamentavimo stoka suteikia galimybes tyrimais bei jų turiniu manipuliuoti, pritaikyti atitinkamai vietovei ar objektui, nes jų turinio ir kokybės niekas nepatikrins ir neįvertins. Praktikoje tai paliekama nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimą organizuojančio ir vykdančio subjekto – dažnai statytojo, vystytojo ir už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutarimui. Antikorupciniu požiūriu neišsamus, nepakankamas ir abstraktus reglamentavimas laikytinas ydingu, juolab kad su tuo susijusi ir naujos statybos bei rekonstrukcijos veikla tam tikroje teritorijoje. Šių statinių statybos rūšių teisinis reglamentavimas taip pat taisytinas dėl anksčiau pateiktų argumentų.

Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui siūlome iš esmės peržiūrėti tyrimų teisinį reglamentavimą, numatyti esamos problematikos sprendimus, parengti, patvirtinti ar tobulinti esamą teisinį reguliavimą, apsvarstant galimybę jame nustatyti:

  •  kad moksliniai tyrimai būtų atliekami prieš pradedant rengti su paveldo objektais susijusius projektus ir būtų nepriklausomi nuo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų ar investuotojų;
  •  aiškiai apibrėžtus atvejus, kada būtų privalomas tyrimų rezultatų recenzavimas, atsižvelgiant į tokio recenzavimo pridėtinę vertę paveldo objektų apsaugos požiūriu ir papildomą administracinę naštą bei išlaidas vystytojui ar statytojui;
  •  recenzavimo skaidrumą ir nešališkumą – tyrimų ataskaitų recenzentus (ekspertus) skirtų tarpininkaujanti valstybės institucija, o ne suinteresuotoji šalis, recenzavimo proceso metu neatskleidžiant recenzuojančio asmens;
  •  aiškiai apibrėžtus atvejus, kada būtų taikoma prievolė atlikti paveldo objekto istorinius, menotyrinius ir technologinius tyrimus, atsižvelgiant į tokių tyrimų pridėtinę vertę paveldo objektų apsaugos požiūriu ir papildomą administracinę naštą bei išlaidas vystytojui ar statytojui;
  •  mokslinių tyrimų ataskaitų teikimo, jų apskundimo ir ginčijamo mechanizmą bei jų viešinimo

tvarką.

Su pilnu tekstu

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTUI GINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ IR NUSTATANT JO PAŽEIDIMUS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SRITYJE

Galite susipažinti čia