Belieka tik spėlioti, tai sutapimas ar ne, kodėl būtent tą pačią dieną dvi tarpusavyje nesusijusios įtakingos institucijos – Prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – paskelbė savo išvadas dėl buvusių dušinių Palangos priekopėje, Meilės alėjoje. Panašu į tai, jog tyrimą dėl rekonstrukcijos teisėtumo atlikusi ir pažeidimų neradusi Klaipėdos apygardos prokuratūra, turėjusi sudėti visus taškus ant „i“, tik įplieskė skandalo tęsinį. Juolab kad savo tyrimą atlikusi STT prakalbo apie galimas korupcijos rizikas.
Ginti viešąjį interesą nėra pagrindo
Praėjusio pirmadienio vakarą paskelbta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė tyrimą dėl buvusių dušinių Palangoje, Meilės al.26, rekonstrukcijos teisėtumo ir priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl šio statinio.
„Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio, adresu Meilės al. 26, Palangoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama pranešime.
Kaip nurodo prokurorai, rugpjūčio 22 dieną prokuratūros iniciatyva pradėto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, taip pat ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktų reikalavimams. Buvo aiškinamasi, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos jų veiklos srityse, spręsdamos bei vertindamos statybų Meilės al. 26, Palangoje, teisėtumo klausimą.
Tirta trimis aspektais
Prokurorai nurodė, jog tyrimas dėl statinio Palangoje buvo vykdomas trimis aspektais. Visų pirma, buvo siekiama nustatyti, ar statybos darbai žemės sklype Meilės al. 26, Palangoje, yra galimi. Antra, buvo siekiama nustatyti, ar rekonstrukcija sklype yra galima, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pastato rekonstrukcijai. Trečia, buvo siekiama nustatyti, ar atliekami statybos darbai tikrai buvo rekonstrukcija (atitiko rekonstrukcijos sąvoką), o ne nauja statyba.
„Įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą buvo nustatyta, jog teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos. Tai nėra teritorija, kurioje galiotų kategoriški draudimai vykdyti statybos darbus. Statybos leidimą tokioje teritorijoje dėl visų naujų statinių išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kitais atvejais – tai savivaldybės funkcija. Taip pat nustatyta, kad šioje teritorijoje naujai statybai vykdyti yra reikalingas Vyriausybės pritarimas, o pastato rekonstrukcijai vykdyti būtina sąlyga yra ta, kad pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. kad iš registro duomenyse būtų fiksuota, jog pastatas niekada nebuvo pilnai sunykęs ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Kita būtina sąlyga – turi būti sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartis. Abi šios sąlygos buvo išlaikytos“, – pranešime nurodė prokurorai.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pirminis pastatas, kurio pavadinimas – Palangos miesto Valstybinės buitinių paslaugų įmonės (konkrečiai – valstybinės skalbimo įmonės) vasaros dušinės, buvo pastatytas 1975 metais, 1232 kv. m ploto žemės sklype, esančiame adresu Meilės al. 26, Palanga. Šis pastatas 1992 metais buvo privatizuotas (parduotas aukcione). Per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai.
„Dušinių pastatas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1993 metų vasario 24 dieną. Metams bėgant pastatas nyko, tačiau jis, nors ir fiziškai pažeistas ir su 6 proc. baigtumu, tačiau visada buvo nekilnojamojo turto registre. Todėl, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, padaryta išvada, kad šio pastato rekonstrukcija buvo galima“, – teigiama Klaipėdos apygardos prokuratūros pranešime.
Prokuratūra: tai buvo rekonstrukcija
„Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metų lapkričio 28 dieną išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti žemės sklype, adresu Meilės al. 26, Palangoje, buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai nebuvo seno dušinių pastato rekonstrukcija į dušines, kaip tai šiuo metu yra skelbiama žiniasklaidoje. Pagal techninį projektą tai buvo sovietmečio metu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos paskirties – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį, t. y. būtent tokios paskirties, kurią leidžia teisės aktai ir šioje vietovėje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 metais bei pagal prokuroro pavedimą 2019 metais patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, teisės aktų pažeidimų nenustatė“, – argumentavo prokurorai.
Žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės.
„Tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį tenka Palangos miesto savivaldybei. Šiuo metu tokių pažeidimų nenustatyta.
Pažymėtina, kad ateityje pastebėjus galimus pažeidimus, susijusius su šio statinio eksploatacija, prokuratūra pagal teisės aktais jai nustatytą kompetenciją juos vertins“, – patikino prokurorai.
Kas yra nauja statyba, o kas – rekonstrukcija?
Belieka tik stebėtis, kodėl pranešimas apie baigtą prokuratūros tyrimą buvo paskelbtas praėjusį pirmadienį prieš pat darbo pabaigą. Tačiau daug kam netikėta Klaipėdos apygardos prokurorų žinia, jog statybos Meilės alėjoje yra teisėtos, visiškai užgožė aštuoniomis valandomis anksčiau, praėjusio pirmadienio rytą, išplatintą STT pranešimą – Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė išvadas dėl korupcijos rizikos analizės Kultūros paveldo departamente.
Vykdant galimos korupcijos analizę, STT pareigūnai atrinko keliolika šalies objektų, kurių atsiradimas kelia itin didelių abejonių dėl jų teisėtumo. Į šį labiausiai abejotinų sąrašą pateko ir dušinės Meilės al. 26 – pareigūnai rimtai suabejojo, ar tai buvusi senųjų dušinių rekonstrukcija, ar vis dėlto naujo pastato statyba.
„Kalbant apie tyrimų pagrįstumą, jų tikrumą ir reglamentavimą, nagrinėjant pateiktus rekonstrukcijos ir statybos projektus, svarbu atkreipti dėmesį ir į statinio statybos rūšies nustatymo – naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos sąvokas. Galima sakyti, kad tyrimai ir statinio statybos rūšies nustatymas koreliuoja tarpusavyje ir saugomoje, kultūros paveldo teritorijoje, vietovėje labai glaudžiai susiję. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą – Statybos techninį reglamentą „Statinio statybos rūšys“, naujos statybostikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų),o statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos“, – išvadose teigia STT.
STT: tai buvo nauja statyba
„Dar vienas iliustruojantis pavyzdys yra rekonstrukcijos ar naujos statybos atvejis Palangoje, Meilės al. 26. 2014 m. lapkričio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą sklype rekonstruoti statinį − dušines. 1999 m. lapkričio 2 d. Nekilnojamo turto registro duomenimis, rekonstruojamo pastato (dušinių) būklė buvo fiziškai pažeista (nebuvo nei sienų, nei stogo). Remiantis viešojoje erdvėje esančiais duomenimis, šiame žemės sklype 2007 m., prieš savavališkas statybas, nebuvo likę jokių pirminio statinio elementų, o naujos statybos plotas padidėjo 5 kartus. 2012 m. vasario 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo (toliau – Teismas) sprendime teigiama: ,,2007-04-26 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistė <…> surašė savavališkos statybos aktą Nr. 5, kuriame nustatė, jog statytojas <…> stato rekreacinį pastatą su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis Meilės al., Palangoje, atlikti šie statybos darbai: iškasta tranšėja, kurioje paklotas buitinių nuotekų vamzdynas <…> savavališka statyba buvo tęsiama ir po šio akto surašymo nuo 2007 spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., tuo laikotarpiu pastatytas 2 aukštų statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis <…>. ,,2007-08-06 antstolės <…> faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog žemės sklypo Meilės al. 26, Palangoje, paviršius vientisas, apaugęs žole, mechanizmų ir prietaisų statybos darbams vykdyti sklype nėra, aplinkybės užfiksuotos nuotraukose prie protokolo“, – analizuoja STT pareigūnai.
STT priminė, jog 2012 m. Palangos miesto apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog statybą leidžiantis dokumentas tokiam statiniui galėjo būti išduotas tik tuo atveju, jeigu yra gautas Vyriausybės pritarimas, nes atsakovas statė kitokį statinį, nei nurodytas Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose.
„Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai suponuoja išvadą, kad savavališkos statybos Meilės al. 26, Palangoje, buvo ne rekonstrukcijos, o naujos statybos rezultatas. Pažymėtina, kad skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tai, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės (bet ne naujo statinio) sukūrimą. Tai reiškia, kad pagal statybos darbų vykdymo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu, vykdant statybos darbus, yra išardomas visas anksčiau buvęs statinys ir iš naujo pastatomos statinio konstrukcijos ir elementai, tai tokių darbų atlikimas teisiškai kvalifikuojamas kaip nauja statyba, o ne rekonstravimas“, – priešingą nei prokurorai poziciją išsako STT pareigūnai.
Paveldosaugininkai patenkino statytojo prašymą
Atlikdami korupcijos rizikos Kultūros paveldo departamente analizę, STT pareigūnai aptiko, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys buvo informuotas, jog Meilės alėjoje bus vykdoma nauja statyba.
Tačiau „Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-05-28 rašte, adresuotame statytojui, nurodyta, kad <…> ,,statytojui pakeitus statybos rūšį, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2013-08-13 raštu ,,Dėl specialiųjų paveldosauginių reikalavimų Meilės al. 26, Palanga“ nustatytus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis Meilės al. 26, Palangoje, naujos statybos projektui parengti, laikyti negaliojančiais“, – raštą cituoja STT pareigūnai.
„Nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-05-28 rašte nurodyti duomenys dėl reikalavimų statytojui naujai statybai suponuoja išvadą, kad statytojas sklype rengėsi vykdyti naujo statinio statybą, tačiau sužinojęs, jog šis patenka į kultūros vertybių vietovę ir pajūrio juostą bei šiose teritorijose apribota naujų statinių statyba, statybos rūšį – naują statybą pakeitė į rekonstrukciją“, – teigia STT.
Galima susitarti?
„Apibendrinant informaciją, galima daryti išvadą, kad analizuojant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančio įstatymo, poįstatyminių teisės aktų nuostatas bei susiklosčiusią praktiką, nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų atlikimo tvarkos, jų kokybės, kontrolės užtikrinimo, recenzavimo, ataskaitų teikimo (išskyrus archeologinius tyrimus), jų apskundimo ar ginčijimo tvarkos mechanizmo ir viešinimo reglamentavimo stoka suteikia galimybes tyrimais bei jų turiniu manipuliuoti, pritaikyti atitinkamai vietovei ar objektui, nes jų turinio ir kokybės niekas nepatikrins ir neįvertins. Praktikoje tai paliekama nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimą organizuojančio ir vykdančio subjekto – dažnai statytojo, vystytojo ir už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutarimui“, – praėjusį pirmadienį paskelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Rado apėjimo būdą – viešbutis virto rekreaciniu pastatu
Beje, 2013 m. pačioje pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, jog dėl pažeidimų sustabdytos statybos vėl turėtų vykti – tam kelią atvertų Vyriausybės nutarimas, kurį parengė Aplinkos ministerija. „Pagal jį galimos korupcijos byloje figūravusiam Palangos verslininkui Kęstučiui Gecui būtų leista iš naujo parengti Meilės al. 26 esančio pastato techninį projektą, gauti statybų leidimą ir jas užbaigti. Minėtojo pastato paskirtis, Vyriausybės nutarimu, bus nebe viešbutis, o techninis rekreacinis pastatas su poilsio organizavimo patalpomis, kuriame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms“, – tuomet skelbė „Lietuvos žinios“.
„Vakarinė Palanga“ prieš kelias dienas susisiekė su Aplinkos ministerijos komunikacijos skyriumi ir pasiteiravo, ar klausimas leisti statytojui įteisinti naują statybą ir tęsti statybos darbus Meilės alėjoje kada nors buvo svarstytas Vyriausybėje?
„Aplinkos ministerija 2014-03-03 raštu informavo Meilės al. 26, Palangoje, statinio statytoją K. Gecą, kad jo pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka galiojančio Palangos paminklosauginio plano sprendiniams, todėl Vyriausybės nutarimo „Dėl rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis statybos, Meilės al. 26, Palangoje“ projektas 2014 metais Vyriausybėje net nebuvo svarstytas, bet Vyriausybė pavedė ministerijoms dar kartą tai išsiaiškinti ir informuoti savininką. Taip ir buvo padaryta. Mūsų žiniomis, po minėtojo ministerijos rašto gavimo statytojas, žinodamas ir, matyt, nujausdamas jam nepalankius sprendimus, Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms pakartotinai neteikė prašymo gauti pritarimą naujoms statyboms pajūrio juostoje, kaip tai buvo ir yra nustatyta Pajūrio juostos įstatymo 7 str. 3 d., tačiau rado kitą „apėjimo“ būdą – parengė pastato nagrinėjamu adresu rekonstrukcijos projektą (jai vykdyti valstybinių institucijų pritarimų nereikėjo) ir tuo pagrindu 2014-11-28 iš savivaldybės gavo statybą leidžiantį dokumentą“, – neabejotinai su ministerijos vadovybe suderintą komentarą pasirašė Eduardas Vaitkevičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistas.
Reikalavo nugriauti
Statybos Meilės al. 26 buvo pradėtos 2007 m. Tų pačių metų balandžio mėnesį Klaipėdos apskrities viršininko administracija surašė savavališkos statybos aktą ir sustabdė statytojo K.Geco rekreacinio pastato statybos darbus. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, byla buvo perduota Palangos miesto apylinkės teismui dėl nuobaudos už savavališką statybą skyrimo.
2008 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą prašydama įpareigoti statytoją Kęstutį Gecą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti bei sustabdyti vykdomus savavališkus statinio statybos darbus adresu Meilės al. 26, Palanga.
Teismas atsižvelgė į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimus ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant savininkui vykdyti savavališkus statinio statybos darbus, 2008 m. balandžio 8 d. patenkino. Savininkas buvo įpareigotas rekreacinio pastato statybą sustabdyti.
2008 m. dėl šios nelegalios statybos architektas Donatas Rakauskas vieneriems metams neteko licencijos.
2015 metų lapkritį statinys buvo parduotas Natalijai Zolotnickajai. Šių metų rugpjūčio pabaigoje Registrų centre buvo įregistruotas statybų užbaigimo aktas.
Neišduoti statybą leidžiančio dokumento Savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo
Palangos Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas:
–Palangos m. apylinkės teismas dar 2012 m. vasario 15 d. sprendimu įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius – per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pajūrio juostos įstatyme bei Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Šį sprendimą 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi nepakeistą paliko ir Klaipėdos apygardos teismas, ir juo buvo vadovautasi.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Meilės al. 26 įvykdyta ne nauja statyba, o rekonstrukcija. Statybos leidimai (tiek šiam, tiek ir kitiems objektams) išduodami teisės aktų nustatyta tvarka. Jūsų minimo pastato techninį projektą derino Kultūros paveldo departamentas, Visuomenės sveikatos centras ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją.
Statybą leidžiantis dokumentas statiniui, esančiam Meilės al. 26., 2014 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas pagal pateiktą dušinių pastato rekonstravimo į poilsio aptarnavimo pastatą projektą. Neišduoti statybą leidžiančio dokumento pastato rekonstrukcijai Palangos miesto savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo, nes:
Parengtus projektinius pasiūlymus ir kitus dokumentus, reikalingus išvadai pateikti, išnagrinėjusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo, kad projektas neprieštarauja Pajūrio juostos įstatymui bei Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajam planui. LR aplinkos ministerija, išnagrinėjusi projektinius pasiūlymus, 2013 m. birželio 26 d. konstatavo, statinys Meilės al. 26, Palangoje, suprojektuotas nepažeidžiant STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ ir kitų privalomųjų statybos techninių reglamentų, projektas neprieštarauja įstatymui. Šiai Aplinkos ministerijos pozicijai pritarė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Vadovaujantis minėtu teismo sprendimu bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadomis, buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas minėto statinio rekonstrukcijai. Pagal išduotą statybos leidimą galimas bendras pastato plotas – 442,10 kv. m, aukštis – 8,45 m. Akcentuotina, kad šis rekreacinis statinys ir po rekonstrukcijos išlieka negyvenamos paskirties.
Savivaldybė griežtai kontroliuos pastato paskirtį
Palangos mero Šarūno Vaitkaus komentaras:
–Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareigūnai, įvertinę visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, praėjusio pirmadienio darbo dienos pabaigoje konstatavo, kad garsiojo Meilės al. 26 buvusio dušinių pastato rekonstrukcija buvo galima, ir Palangos miesto savivaldybė statybą leidžiantį dokumentą išdavė teisėtai. Prokuratūra patvirtino, kad neišduoti statybos leidimo minėto pastato rekonstrukcijai Savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo.
Aš kaip čia gimęs ir augęs palangiškis nuoširdžiai sakau, kad šis pastatas, kurio privatizavimo istorija prasidėjo dar tuomet, kai mokiausi vos 9 klasėje, bei visa ši situacija man kaip žmogui nepatinka ir nėra priimtina. Nekartą pasisakiau manąs, jog pajūris, kurio Lietuva turi labai nedaug, bei kitos itin jautrios ir visuomenei labai svarbios erdvės neturėtų būti užstatytos. Savo nuomonės ir dabar nekeičiu.
Kaip žmogus, deja, galiu konstatuoti tik tai, kad iki galo neapgalvotas privatizavimo procesas (tarkime, dušinės aukcione parduotos 1992 m.) suprogramavo tai, kad po beveik trijų dešimčių metų savivaldybės yra priverstos pralaimėti, nes tada galiojo tokie teisės aktai. Gaila, kad ir tuometis Palangos architektas Edmundas Benetis savo parašu 1999 m. palaimino ir sklypo detalųjį planą.
Be kita ko, prokuratūra pažymėjo, jog Žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka Palangos miesto savivaldybei.
Būtent tai Palangos savivaldybė ir darys – griežtai kontroliuos, kad pastate būtų teikiamos tik poilsio aptarnavimo paslaugos ir šis statinys niekada nevirstų nei viešbučiu, nei gyvenamuoju namu, nei apartamentais „su vaizdu į jūrą“.
Iš vakarinepalanga.lt (https://vakarinepalanga.lt)